Kačių chroninis inkstų nepakankamumas

Inkstai yra atsakingi už organizmo skysčių ir elektrolitų balansą, kai kurių hormonų gamybą, nuodingų medžiagų pašalinimą iš organizmo. Chroninės inkstų ligos atveju, visi šie procesai sutrinka, paskleisdami visą pokštę įvairių požymių.

Chroninė inkstų liga yra vienas dažniausių susirgimų vyresno amžiau kačių tarpe, ypač virš 7 m. Manoma, jog vyresnių nei 15 m. kačių tarpe, liga vienokiu ar kitokiu lygmeniu pasireiškia 30 – 50 % individų. Liga su laiku paprastai progresuoja ir gyvūno būklės bei gyvenimo kokybės pagerinimas tampa vis sudėtingesnis. Todėl labai svarbu kuo įmanoma ankščiau diagnozuoti šią ligą. Būtent dėl šios ligos, vyresnio amžiaus katėms yra ypač svarbūs profilaktiniai patikrinimai su kraujo tyrimais, nes kai pasirodo požymiai, liga jau būna gerokai progresavusi. Iš esmės chroninė inkstų liga nėra išgydoma, bet tinkamo gydymo ir priežiūros pagalba, įmanoma smarkiai prailginti augintinio gyvenimo laiką ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Instų nepakankamumą gali sukelti navikiniai susirgimai, toksinai, infekcijos, uždegimas, … Bet dažniausiai tiksli priežastis sukėlusi chroninę inkstų ligą taip ir lieka neaiški.

Tam, kad pasirodytų požymiai, turi būti prarasta daugiau kaip pusė abiejų instų funkcijos. Paprastai iš pradžių požymiai labai silpni, o su laiku situacija blogėja. Požymiai pasirodo greičiau ir stipresni esant tam tikroms nepalankioms aplinkybėms, pvz., katei trūkstant vandens. Pirmieji požymiai tai apetito praradimas ir svorio kritimas, silpnumas, padidėjas troškulys ir padažnėjęs šlapinimasis. Kiti dažnai pasireiškianty požymiai tai anemia, blogas kvapas iš burnos, aukštas kraujo spaudimas, vėmimas, prasta kailio būklė, dehidratacija.

Liga diagnozuojama atliekat kraujo ir šlapimo tyrimus. Labiausiai atkreipiamas dėmesys į šlapalo ir kreatinino kiekį, tačiau kuo toliau tuo plačiau yra naudojama SMDA tyrimas. Jis yra pats specifiškiasias ir tinkamas ankstyvai instų ligų diagnostikai. Taip pat atliekant tyrimus turėtų būti atkreipiamas dėmesys į galimą anemiją, elektrolitų balansą, šlapimo sukoncentravimą, baltymų kiekį šlapime, reikėtų įvertinti kraujo spaudimą. Gali būti naudingi kiti tyrimai, tokie kaip rentgenografija arba ultragarsas.

Jei pavyksta nustatyti konkrečią inkstų nepakankamumo priežastį, ji yra gydoma. Tačiau, kaip minėta ankščiau, dažniausia tiksli priežastis sukėlusi chroninę inkstų liga būna neiški (arba tai būna kelių priežasčių pasekmė išsivysčiusi per laiką), todėl gydymas skiriamas palaikomasis ir simptominis. Jo tiklas yra kiek įmanoma pailginti gyvenimo trukmę, užtikrinant adekvačią gyvenimo kokybę. Kadangi kasmetiniai profilaktiniai patikrinimai mūsų praktikoje dar nėra labai dažni, pacientai dažniausia atvyksta jau su požymiais. Dažnam tokiam pacientui prireikia trumpesnio ar ilgesnio lašelinių kurso, siekant atstatyti susidariusią dehidrataciją ir atkuri elektrolitų balansą. Taip pat tokiu būdu yra pašalinama dalis toksinių medžiagų susikaupusių organizme ir gyvūno būklė paprastai pagerėja. Katei gali būti reikalingi vaistai kraujo spaudimui mažinti, vėmimui slopinti, skiriami papildai kraujo kokybei atkurti ir/ ar specializuoti papildai, pacento būklei gerinti, esant inkstų ligoms. Kritiniai gydymo faktoriai yra mityba ir tinkamas skysčių kiekis.

Mityba yra labai svarbus faktorius kontroliuojant inkstų ligas ir suteikiant geresnę gyvenimo kokybę. Reikia turėti galvoje, jog gyvūnus sergančius inkstų ligomis dažnai pykina ir jie vemia, tai didina tikimybę, kad gyvūnas bus anoreksiškas. Šios ligos atveju, prognozės itin liesiems gyvūnams yra blogesnės. Be to katėms, kurios ilgesnį laiką išbūna visiškai be maisto, pradeda vystytis kepenų lipidozė, kuri yra negrįžtama. Todėl kad ir kaip svarbu yra teisingai parinkta dieta, ypač pradžioje jau geriau, kad gyvūnas valgytų „netinkamą” maistą, negu nevalgytų visai. Taigi, kokia yra ta tinkama dieta? Tai priklausys nuo konkrečios situacijos ir gydytojo parinkto individualaus gydymo plano. Yra labai plačiai diskutuojama tema koks maistas geresnis katėms su chronine inkstų liga. Komerciniai pašarai, skirti inkstų ligomis sergantiems pacientams, yra su mažu baltymų kiekiu. Nes baltymai apsunkina inkstų darbą. Vis tik išliesėjusiems pacientams, kartais būna labai svarbu padidinti masę, todėl kaip tik yra skiriamas vidutiniškai baltymingas pašaras. Be baltymų dar yra labai svarbu kitų elementų pvz., fosforo, natrio, kalio kiekiai. Siekiant padidinti tikimybę, kad katė valgys specialų pašarą, būtinas tinkamas jo pateikimas. Naujas pašaras negali būti siūlomas tuo metu, kai gyvūnas jaučia pykinimą, taip pat nerekomenduojama jo siūlyti klinikoje gydymo metu. Pašaras turi būti paduodamas ramioje pažįstamoje aplinkoje, kai gyvūnas jaučiasi sąlyginai gerai. Pasiūlomos įvairios tekstūros ir skoniai.

Šiems gyvūnams taip pat be galo svarbus yra suvartojamo vandens kiekis. Dėl padidėjusio šlapinimosi, gyvūnai nors ir geria, dažnai būna dehidratavę. Todėl siekiant pagerinti organizmo būklę, vandens turi būti siūloma maksimaliai daug. Tam dažnai pasitarnauja gyvūnams skirti vandens fontanai, kai kurios katės mėgsta vandenį iš tekančio krano. Rekomenduojama padėti keletą vandens dubenėlių įvairiose namų vietose, išbandyti šiltą, šaltą vandenį ar vandenį su skoniu. Papildomai vandens galima įpilti į pašarą arba siūlyti konservus, tačiau šiuo atveju reikia atminti, jog maisto medžiagų kiekis taip pat yra praskiedžiamas ir įvertinti ar katinas suvalgo pakankamą kiekį šlapio maisto, medžiagų ir energijos poreikiui patenkinti.

Prognozės yra labai įvairios. Kai kuriais atvejais dėl šios ligos katės numiršta arba yra užmigdomos. Vis tik dažna katė dar pagyvena kokybiško gyvenimo dalį. Kokio dydžio ta dalis, skaičiuojama mėnesiais ar metais, priklauso nuo individo, būklės ir gydymo sėkmės.

Blog’ą galite rasti ir Contribee platformoje spausdami čia arba skanuodami QR kodą: