Paranalinių liaukų ligos

Ankstesniame straipsnyje aptarėme kas apskritai yra tos paranalinės liaukos, kas indikuoja jų problemas ir kaip jas prižiūrėti. Šįkart aptarsime dažniausiai pasitaikančias šios vietos patologijas. Tuo pačiu prie kiekvinos patologijos rasite trumpai pažymėti kaip galėtų atrodyti gydymas. Tačiau bet kuriuo atveju konkretų gydymo planą numato gydantis veterinaras, atsižvelgamas į konkrečią situaciją.

1. Užsikimšimas dažniausiai pasitaiko dėl uždegimo, kada iš liaukos išeinantys kanalai patinsta ir išėjimo anga yra užblokuojamas. Vis tik dažnu atvejų konkreti priežastis dėl ko atsirado uždegimas nėra aiški. Kai paranalinių liaukų turinys negali efektyvai pasišalinti, jis pradeda tirštėti. Taip gaunasi užburtas ratas, nes sutirštėjęs turinys dar blogiau šalinasi, tada dar labiau kaupiasi ir dar labiau tirštėja. Dėl turinio kaupimosi liauka pradeda plėstis, uždegiminis procesas tik dar labiau įsismarkauja. Sritis dar labiau įaudrinama ir tinsta. Gyvūnas pradeda jausti diskomfortą, čiuožinėja ant užpakaliuko ir laižo, o šitai vėlgi žaloja sritį bei didina jos uždegimą. Maža to, atsiradus bet kokioms paranalinių liaukų problemoms, tuštinimasis augintiniui taip pat gali tapti skausmingas ir jis pradeda šio proceso vengti. Jei auguntinis nesituština – neskatinamas liaukų turinio pasišalinimas. O to dėka jis dar labiau kaupiasi. Ir taip pasaka be galo – galima pradėti skaityti šią pastraipą nuo pradžių. Maža to, šiame sutirštėjusiame, negalinčiame pasišalinti skystyje susidaro itin palanki terpė augti bakterijoms. Todėl paranalinių laukų užsikimšimas dažnai būna susijęs ir su šios vietos infekcija. Kol infekcija dar neišsivysčiusi, kertinis dalykas yra efektyvus liaukų išspaudimas. Taip pat dažnai prireikia skausmą, uždegimą malšinančių preparatų. Jei gydytojas nusprendžia, gali būti skiriami antibiotikai, infekcijos profilaktikai. Esant uždegimui labai svarbu apsaugoti, kad augintinis netraumuotų anuso srities. Jeigu paranalinių liaukų užsikimšimas kartojasi dažnai, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti jų pašalinimą.

   
   

2. Infekcija. Į liaukas gali patekti bakterijos nuo odos, iš aplinkos. Taip pat vienas iš kelių tai bakterijos, kurios normaliai būna išmatose. Visos šios bakterijos patenka ir įprastai, tačiau sveikoms liaukoms jokių problemų tai nesukelia, nes paranalinių liaukų turiniui šalinantis kiekvieno tuštinimos metu, šios bakterijos kartu su skysčiu taip pat yra pašalinamos ir nespėja prisidauginti. Prasidėjus infekciniams procesams liaukose pradeda kauptis nebe tik turinys, tačiau ir pūliai. Liaukos dar labiau didėja, tuo pačiu didėja uždegimas ir diskomforto jausmas augintiniui. Spaudžiant infekcijos paveiktas liaukas matomas pūlingas turinys. Tokių liaukų valymas yra kritiškai svarbus. Taip pat naudinga periodiškai jas plauti. Būtini antibiotikai, kurie gali būti naudojami sistemiškai (leidžiami arba geriami) ir/ arba vietiniai – aplikuojami tiesiai į liaukas.
   

3. Abscesas tai yra labiau progresavusi infekcijos stadija. Terminas abscesas reiškia pūlių sankaupą jungiamojo audinio maišelyje. Tokie gali susidaryti bet kurioje organizmo vietoje. Šiuo atveju pūliai susikaupia paranalinės liaukos maišelyje. Sunkesniais atvejais šie abscesai susidaro tikrai labai dideli. Abscesas išorėje matomas kaip apvalus gumbas arba gali būti iškilusi visa sritis, tačiau tik pravėrus abscesą galima jį tiksliai identifikuoti, žinant kokio būtent tipo turinys viduje. Priklausomai nuo augintinio odos spalvos, storio, absceso dydžio, jie kartais gali būti matomi kaip pabalęs gumbas kažkiek panašūs į didelį spuogą. Susidarius abscesui, jį būtina išvalyti, išplauti. Mažesni abscesai yra drenuojami adatos pagalba. Sudėtingesniais atvejais yra atliekama absceso atvėrimo operacija. Tam reikalinga narkozė. Po atvėrimo susidariusi anga nėra siuvama, o paliekama drenuotis ir sugyja savaime. Negydant abscesų, dažnia susidaro fistulės.
   

4. Fistulė tai yra kanalas jungiantis ertminį organą su išore. Šiuo atveju fistulės susidaro pratrūkus paranalinių liaukų abscesui. Angos susidaro įvairaus dydžio, kai kada įtrūksta nedidelė skylutė, tačiau kitais atvejais anga gali būti net tokio dydžio, kad telpa žmogaus pirštas. Tai priklauso nuo augintinio veislės, absceso dydžio ir individualių savybių pvz, odos elastigumo. Nors tokia pratrūkusi fistulė atrodo tikrai gasdinančiai – vis tik šioje stadijoje gyvūnui pasidaro lengviau. Dėl pasišalinusių pūlių ir sumažėjusio tempimo kažkiek atlėgsta skausmas. Susidariusi anga nėra siuvama, ji paliekama valytis. Vis tik tokia vieta turėtų būti reguliariai valoma ir prižiūrima.
   

5. Navikiniai susirgimai. Paranalinių liaukų navikiniai susirgimai sudaro apie 2 procentus nuo visų odos / paodžio neoplasinių susirgimų. Dažniausiai pasitaiko piktybinė forma – adenosarkoma (piktybinis liaukinio epitelio navikas). Ši liga dažniau pasitaiko spanieliams, įprastai apie 10 -11 gyvenimo metus. Susirgimas dažniau būna vienpusis, bet gali pasitaikyti ir abibusis. Diagnozavus navikinį susirgimą, auglį būtina šalinti chirurginiu būdu. Vis tik šio tipo navikai dažnai metastazuoja ir yra lokaliai labai invazyvūs, o tai blogina prognozę. Metastazės į kitus organus gali pasireikšti dar tada, kada pirminis navikas yra labai mažas. Navikas po pašalinimo gan dažnai atsinaujina, dėl savo invazyvumo ir lokacijos, kurioje sudėtinga pašalinti reikiamą audinio kiekį aplink. Dėl šių priežasčių analinės srities apžiūra (ypač vyresniems gyvūnams) yra labai svarbi profilaktinio patikrinimo dalis.
   

Čia galite pamatyti video, kad įsivaizduotumėte ant kiek dideli gali būti paranalinių liaukų abscesai. Vis tik video rodomas vaizdas ne pats maloniausias, todėl nerekomenduoju jo žiūrėti jautresnių nervų žmonėms arba valgant ☺️ Video matomas šuo – anglų buldogas. Jam atliekama absceso atvėrimo operacija.

#paranalinėsliaukos #šunųligos