Jei gyvūnas viduriuoja

Kaip ir ankščiau aptartas vėmimas, viduriavimas yra viena iš dažniausių problemų, dėl ko gyvūnų savininkai kreipiasi pas veterinarijos gydytojus. Iš esmės viduriavimas nebūtinai yra skubaus vizito pas gydytoją priežastis, tačiau jis gali rodyti ir labai rimtus susirgimus. Taigi, kada vizitas pas veterinarą yra būtinas? Norėčiau aptarti į ką atkreipti dėmesį kai gyvūnas viduriuoja, kada kreiptis į veterinarą ir kaip galite pagelbėti savo negaluojančiam augintiniui.

Viduriavimas, dar kitaip vaidinama diarėja, tai minkštos ar net vandeningos, dažnos gyvūno išmatos. Jose taip pat gali būti kraujo ar gleivių, parazitų ar pašalinių objektų (pvz., sugraužto žaisliuko liekanų). Kartu su viduriavimu gali būti matomi tokie požymiai kaip vėmimas, silpnumas, pilvo skausmas ir t. t.

Diarėją gali sukelti daugybė priežasčių:

1. parazitai;

2. vartojami vaistai (pvz., antibiotikai);

3. infekciniai susirgimai;

4. suėsti pašaliniai objektai;

5. apsinuodyjimas;

6. alergija ar maisto netoleravimas;

7. jautrus virškinamasis traktas (pvz., staigiai pakeitus pašarą);

8. neinfekcinės ligos (pvz., padidėjusi prostata šunims, vėžiniai susirgimai, kepenų nepakankamumas);

9. hormonų sutrikimai;

10. stresas;

11. kt.

    
    

Jei viduriavimas nėra labai intensyvus ir yra vienintelis simptomas kamuojantis gyvūną, pas veterinarą galima neskubėti ir luktelėti 24 h. Vis tik ši taisyklė galioja tik suaugusiems ir sveikiems gyvūnams. Tuo tarpu jauniems ir nusilpusiems gali labai greitai išsivystyti dehidratacija, kuri yra itin pavojinga. Lengva diarėja gan dažnai praeina ir savaime, be papildomo gydymo. Katei galima iki 12 h neduoti ėdesio, šuniui iki 24 h. Jei pašaras duodamas, vertėtų rinktis lengviau virškinamą komercinį pašarą arba ryžius su virta vištiena/ jautiena, be jokių priedų. Žarnynui lengviau, jei maistas pateikiamas truputį sutrintas, tyrelės pavidalo (panašiai kaip kūdikiams). Labai svarbu užtikrinti pakankamą skysčių vartojimą! Galima truputį skysčio įpilti į ėdesį, kad vandens gyvūnas gautų su maistu. Tai ypač patartina, jei duodamas sausas ėdesys.

Jei su viduriavimu kartu matomi ir kiti požymiai, pvz., vėmimas, pilvo skausmas ar apatija, pas veterinarą pasirodyti reikėtų nelaukiant, nes tai gali signalizuoti rimtas sveikatos problemas. Taip pat vizitas reikalingas, jei išmatos itin dažnos ir vandeningos, jose yra kraujo ar pan. Veterinaras norės sužinoti iš Jūsų visą naudingą informaciją, galinčią pagelbėti diagnozei nustatyti, todėl atkreipkite dėmesį į kiekvieną detalę. Gydytojui bus svarbu žinoti kaip seniai ir kaip intensyviai gyvūnas viduriuoja, kokiu maistu yra šeriamas, ar galėjo kažką netinkama suėsti, kaip atrodo išmatos ir pan. Gyvūnui bus atlikta apžiūra, jis bus gerai apčiupinėtas, pamatuota temperatūra, apžiūrėtos gleivinės. Gydytojui gali reikėti atlikti kraujo ir išmatų tyrimus, greitąjį testą infekcijoms nustatyti, šlapimo analizę. Sudėtingesniais atvejais gali prireikti ultragarsinio ar rentgenologinio tyrimų, endoskopijos ar net tiriamosios operacijos.

Pirmų pirmiausia skiriamas simptominis gydymas požymiams lengvinti. Tai yra viduriavimą mažinantys vaistai, skysčių terapija, esant dehidratacijai. Jei kartus pasireiškia vėmimas, gali būti skiriami vaistai slopinantys vėmimą, mažinantys rūgštingumą ir pan. Nustačius viduriavimo priežastį skiriami antibiotikai, preparatai nuo parazitų ar kiti medikamentai priežasčiai šalinti. Jei viduriavimo priežastis yra netinkamas pašaras, jis turi būti visam laikui keičiamas kitu. Net ir šeriant tinkamu pašaru, viduriavimo metu (bei kurį laiką po jo) rekomenduojama pašarą pakeisti į lengviau virškinamą ir turintį mažiau riebalų. Pasireiškus viduriavimui, daug naudos duoda probiotiniai priedai. Sudėtingais atvejais, kada viduriavimą sukelia žarnyne esantis svetimkūnis ar kai kurios organų patologijos, gali būti reikalingas chirurginis gydymas.

Norint išvengti augintinio viduriavimo rekomenduojama laikytis šių patarimų:

1. laiku vakcinuoti nuo infekcinių ligų;

2. reguliariai dehelmintizuoti;

3. neduoti augintiniui žaisliukų, kuriuos jis gali praryti ar sudraskyti ir suėsti;

4. maistą keisti palaipsniui;

5. kartą per metus atlikti profilaktinį patikrinimą, siekant kuo anksčiau išsiaiškinti prasidedančias ligas (pvz., kepenų nepakankamumą, navikus ir t. t.);

6. saugoti gyvūnus nuo pavojingų maisto produktų ar šiukšlių valgymo.

   
   

Jei vis tik jaučiatės neramiai, visada rekomenduojama kreiptis į gydyoją. Geriau kreipkitės į savo veterinarą anksčiau negu per vėlai.