Šuniškas kosulys

Kaip ir žmonėms, šunims kosulys būna dėl daugybės priežasčių. Nors kostinčių pacientų ateina visus metus, bet jų padaugėjimas įprastai būna po didesnių renginių arba prasidėjus šalčiams. Jei kosulys pavienis ir silpnas, gyvūnas neatrodo labai blogai besijaučiantis, domisi maistu, o kelių dienų bėgyje situacija gerėja, galima iki savaitės palaukti nesikreipiant į gydytoją. Tačiau, jie kosulys ar/ ir dusulys kartojasi dažnai (ypač jei priepoliai stiprėja), jei gyvūnas yra apatiškas ir neėda, keturkojui sunku kvėpuoti, pasirodyti gydytojui reikėtų skubiau, nes kai kurios kosulio priežastys praeis savaime, bet kitoms būtinas gydymas. Skubi pagalba reikalinga, jei dažnai kartojasi smarkūs kosėjimo ar dusimo priepoliai. Esant bet kokio stiprumo kosuliui, neišsiaiškinus jo priežasties, nereikėtų šuniui leisti kontaktuoti su kitais gyvūnais.

Jei gyvūnas kosti, būtinai atkreipkite dėmesį į dažnį, priepolių ilgumą, situacijas kuriose prasideda kosulys (pvz., kai gyvūnas susijaudinęs, aktyvus, naktį ir pan.). Labai svarbu kada prasidėjo kosulys, t.y. ar pavieniai pakosėjimai prasidėjo jau seniau, o dabar kosulys suaktyvėjo, ar gyvūnas prieš kosulį kontaktavo su kitais gyvūnais (pvz., parodoje), ar galėjo kosuliui įtakos turėti skervėjis, ar gyvūnui reguliariai duodami preparatai nuo kirminų ir pan. Apsilankius pas gydytoją augintiniui bus atlikta apžiūra, kurios metu be bendrų procedūrų, tokių kaip temperatūros matavimas, bus atidžiai išklausytas plaučių ir širdies darbas, apčiupinėta trachėja vertinant jos jautrumą, gerai apžiūrėta burnos ertmė ir gerklė. Gali būti rekomenduoti kraujo, šlapimo ir išmatų tyrimai, echskopija, rentgenologinis tyrimas. Esant indikacijosm gali reikėti detalesnės kardiologo konsultacijos su specifiniais tyrimais pvz., elektrokardiograma ir kt.

Štai keletas dažniausiai pasitaikančių kosulio priežasčių:

1. Kosulys dėl pašaliniu objektų. Nuolat uostydami šunys gali įkvėpti svetimkūnių į savo kvėpavimo katus. Dėl apsauginės organizmo reakcijos kyla kosulys, kuris skirtas pašalinti šį svetimkūnį iš kvėpavimo takų. Jei svetimkūnis sėkmingai pašalinamas, kosulys nurimsta. Tačiau kai kuriais atvejais švetimkūnis smarkiai įstringa ir kosuliu jo pašalinti neįmanoma. Tokiais atvejais gali prireikti endoskopinio arba chirurginio šalinimo.

2. Infekcijos. Virusiniai, bakteriniai, grybeliniai susirgimai gali sukelti kosėjimą. Ko gero viena dažniausių klinikoje sutinkamų infekcinių ligų yra vadinamasis „šunidžių kosulys”. Tai smarkiai užkrečiama liga, pacientai suserga parodose, dresūros aikštelėse, žaizdami su kitais šunimis. Gali sukelti virusas arba bakterija. Nuo šios ligos galima paskiepyti augintinį. Infekcinės ligos pažeidžia viršutinius kvėpavimo takus, plaučius, apatinius kvėpavimo takus arba kelias sistemas. Infekciją turintis augintinis dažniausiai ne tik kosti, bet ir pats atrodo sergantis, apatiškas, nevalgus. Ligos eiga dažnai labiausiai priklausos nuo gyvūno imuniteto, bet bakterinės infekcijos atveju skiriami antibiotikai. Svarbiausias gydymas, gera gyvūno priežiūra: saugojimas nuo papildomų peršalimų, poilsis, kokybiškas maistas, pakankamas skysčių suvartojimas. Gali būti naudojami papildai organizmui stiprinti. Jei ligos eina sunkesnė, skiriamas simptominis gydymas.

3. Kirmėlės. Vienas iš kirminų invazijos požymių gali būti kosulys. Štai kodėl taip svarbu reguliariai naudoti priemones nuo kirminų. Kosulį gali sukelti apvaliosios kirmėlės, kurios yra vieni iš populiariausių šunų virškinamojo trakto parazitų arba širdies kirmėlės, kurios nebuvo labai dažnos, bet kasmet tampa vis dažnesnės Lietuvoje.

4. Kosulys dėl širdies ligos. Širdies ligos šunims yra labai dažnos kaip ir žmonėms. Norint diagnozuoti šias ligas anksti, labai svarbi yra kasmetinė profilaktika. Kardiologiniai patikrinimai ypač svarbūs mažų veislių šunims virš 5 m. Kiti simptomai be kosulio, galintys signalizuoti širdies ligas yra fizinio krūvio netoleravimas, apsunkintas kvėpavimas, pakitęs kvėpavimas gulint. Esant kai kurioms širdies ligoms galima pastebėti pakitusį šuns elgesį: jis daugiau negu ankščiau sėdi arba stovi, nes taip lengviau kvėpuoti nei gulint, vengia žaisti dėl krūvio netoleravimo, gali sumažėti apetitas, šuo daugiau laiko stengiasi leisti vienas. Esant širdies ligoms, būtina kuo ankščiau pasikonsultuoti su kardiologu. Naudojant atitinkamą gydymą augintiniui dažniausiai yra užtikrinama gera gyvenimo kokybė.

5. Trachėjos kolapsas. Labai dažna kosulio priežastis, būdingiausia mažų veislių šunims tokiems kaip jorkšyro terjerai, špicai ir pan. Dėl kremzlinių žiedų susilpnėjimo, trachėja iš apvalios formos pradeda plokštėti, dėl to apsunkinamas oro judėjimas kvėpavimo takais. Kartais priepolis būna toks stiprus, kad šuniui iš burnos net pasirodo putos. Šią problemą turintį šunį reikia labai saugoti nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų ir peršalimo, nes jei trachėjoje atsiranda papildomas uždegimas, kosulio priepoliai smarkiai sustiprėja. Priepolius gali iššaukti fizinis krūvis arba susijaudinimas, tačiau dauguma šeimininkų pastebi, kad jie prasideda ir iš niekur nieko, šuniui tiesiog ramiai gulint. Diagnozė patvirtinama rentgenodiagnostikos pagalba, tačiau nuotraukoje suplokštėjimo nesimatant, ligos nereikėtų pilnai atmesti. Pagrindinis gydymas yra gera šuns priežiūra: kokybiškas maistas, saugojimas nuo papildomų kvėpavimo takų ligų, petnešų nešiojimas vietoje antkaklio, papildai turintys savo sudėtyje gliukozamino. Jei šuo truputį peršalo ir priepoliai sustiprėjo, galima jam duoti gerti šiltą vandenį, silpną ramunėlių arbatą. Esant stipriems priepoliams skiriamas simptominis gydymas uždegimui malšinti. Itin sudėtingais ligos atvejais gali būti daroma operacija, tačiau jos rezultatai ne visada pasiteisina.

6. Chroninis bronchitas. Iš esmės diagnozuojamas tada, kada yra atmetamos visos kitos priežastys, o šunį ilgą laiką kamuoja sausas kosulys, kuris galimai su laiku sunkėja. Taip pat kosulys pastiprėja gyvūnui susijausdinus arba esant fiziniam krūviui. Gydomas antiuždegiminiais ir kvėpavimo takus plečiančiais vaistais.

7. Astma arba alerginis bronchitas. Dėl alerginės reakcijos kvėpavimo takai susitraukia ir spazmuoja, taip sukeldami kosulį, švokštimą, lekavimą plačiai atidaryta burna ir kitus kvėpavimo sutrikimus. Astmos priepolio metu šuo dažnai gali smarkiai sustresuoti. O priepoliai gali būti tokie stiprūs, kad šuo net pradeda mėlynuoti dėl deguonies trūkumo. Gydoma antialerginiais, antiuždegiminiais ir kvėpavimo takus plečiančiais vaistais. Priklauso nuo sunkumo, bet astma gali būti skubios pagalbos reikalaujantis sutrikimas.

8. Navikai. Kosulys gali būti vienas iš pirmų požymių, jei navikas atsiranda plaučiuose ar kitoje kvėpavimo takų vietoje, širdyje ar aplinkiniuose organuose dėl ko yra spaudžiami/ dirginami kvėpavimo takai. Dažniausiai diagnozuojama rentgeno pagalba. Gydymas operuojant, palaikomasis medikamentais.

   
   

Kosulys taip pat gali būti ir daugybės kitų ligų požymis, tačiau tiklsią jo priežastį nustatyti ir tinkamą gydymą parinkti gali tik veterinarijos gydytojas apžiūrėjęs augintinį ir atlikęs reikiamus tyrimus.